žeminuotas

žeminúotas, -a adj. (1) LKKXIII32, Vkš žemėtas: Vaikali, su žeminúotoms rankelėms negrobk bandeliukų, nusiplauk! Rdn. Žeminúota duona, i kiša į burną Krš. Nusiplauk tus obūlius – žeminúoti Krš. Su žeminúotoms ateina kojoms i lipa [į lovą] DūnŽ. Žeminúotas šienas paliko po tų tvanų Šts. Rambūs artojai, naginėti ir žeminuotom rankom, sekė paskui M.Katil.